Ūkanų šalyje be arbatos – nė dienos: britų arbatos gėrimo įpročiai ir tradicijos

 cup-617422_1280 (1)

Bostono arbatėlės linksmybės

Nuo senų laikų arbata anglams buvo daugiau nei arbata. Ir imperijos administracijos oponentai tai žinojo. Ar numanėte, kad XVIII a. arbata buvo tapusi politiniu įrankiu? Britų imperija, gelbėdama Londone įsikūrusią Ost Indijos kompaniją, leido jai į JAV įvežti arbatą be muito mokesčių. Amerikiečiams tai nebuvo itin gera mintis, tad visą arbatos krovinį – apie keturis šimtus dėžių – jie išvertė tiesiai į vandenį Bostono uoste, kuo vėliau šis miestas labiausiai ir pagarsėjo, o pats įvykis, skambiai pavadintas Bostono arbatėle, tapo pasipriešinimo imperialistams simboliu. Uostas buvo uždarytas, kaip mat įvesta kariuomenė. Lietuviui dar ir dabar atrodytų: daug triukšmo dėl nieko. Anglams tai buvo įžeisto orumo ir garbės reikalas.

Arbatos gėrimo evoliucija

Pradėkime nuo to, jog arbata Didžiojoje Britanijoje ilgą laiką buvo laikoma aristokratams skirtu gėrimu, todėl nieko nuostabaus, jog arbatos madas diktavo būtent jie. Šiuo metu arbatos tradicijos Anglijoje jau gana senos – nuo pirmųjų „Tea afternoon“ (angl. arbatos popiečių) praėjo apie penki šimtai metų, o ir Viktorijos laikais gana populiaria buvusią „Brown betty“ (angl. Rudąją Beti) dauguma anglų jau spėjo pamiršti („Brown betty“ – specialia ruda Rokingamo glazūra dekoruotas arbatinis iš raudono molio, kuriame paruošta arbata buvo laikoma ypatingai gera). Šiuo metu paskiras arbatžoles britų namuose pakeitė arbata pakeliuose, o tradicinius arbatinukus – mums puikiai žinomi patogūs ir mieli moliniai puodeliai. Tačiau vienas dalykas tikrai nesikeičia. Jei brito paklaustumėte, nuo kokio amžiaus jis geria arbatą, greičiausiai atsakytų: „Taip seniai, kaip tik save prisimenu.“

Kokią arbatą geria britai?

Jei kalbėtume apie arbatos prekinius ženklus, populiariųjų ketvertukas atrodytų taip: „Twinings“, „Yorkshire“, „PG tips“ bei „Tetley“. Dar daugiau nei trečdalis renkasi kitų prekės ženklų arbatas.

Arbata be pieno, panašu, britams – tikrai ne arbata. 25 procentai viso Jungtinėje Karalystėje suvartojamo pieno šliūkštelėjama į arbatos puodelius, o ir apskritai didžioji dauguma anglų pirmiausiai niekad į arbatą nepamiršta įsipilti pieno, ir tik paskui galbūt dar ją pagardina cukrumi.

Kitaip, nei arbatos gėrimui skirtus tradicinius indus, britai vis dar pamena „Builders tea“ (angl. „statybininko arbata“) – arbata, kuri skirta apibūdinti „darbininko arbatai“ – itin stipriai juodai arbatai su daug pieno ir cukraus.

Na, o savo ruožtu Karališkoji chemijos asociacija išleido ir patarimus, kaip paruošti tobulą puodelį arbatos. Britai tik palinkčios galva: puodelis geros angliškos arbatos išspręs visas problemas.

Dar vienas svarbus klausimas: kada ir kaip?

Tradiciškai gerdami arbatą anglai dažniausiai neapsieina be tam skirtų arbatinių sausainių, kuriuos jie mielai pamirko arbatos puodelyje. Anksčiau prie arbatos buvo itin populiaru patiekti „tea sandwitches“ (angl. arbatos sumuštinius) bei pyrago, tačiau ilgainiui ši tradicija prarado populiarumą, kadangi mažyčiai arbatos sumuštinukai buvo skirti numalšinti alkį tarp pietų ir vakarienės atsiradusiu maždaug penkių valandų laikotarpiu, tarp maždaug penktos ir šeštos valandos vakaro popietės arbatėlės metu. Žinoma, vis dar galime aptikti nemažai jų receptų, o ir arbatėlė kai kur vis dar patiekiama tradiciniu metu. Keičiantis gyvenimo būdui bei tempui, britai ne visada turi galimybę mėgautis arbata tam skirtu metu, tačiau kai kurie darbdaviai tam išskiria pertrauką iki pietų, kai kurie – po jų, tad arbatos gėrimo laiką darbuotojas Anglijoje renkasi pats.

Na, o pabaigai – viena smagi citata, kurią kadaise ištarė britų premjeras Viljamas Gladstaunas: „Ačiū dievui už arbatą! Koks būtų pasaulis be arbatos! Kaip jis apskritai egzistavo? Džiaugiuosi gimęs vėliau, nei ji atsirado.“

motion_banner_anglu24

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *