Kodėl angliškų žodžių rašyba taip skiriasi nuo tarimo?

correcting-1870721_1920

Anglų kalba neabejotinai yra viena iš svarbiausių pasaulio mastu, tiek kaip gimtoji, tiek kaip antroji užsienio kalba. Vis dėlto, populiariausia nebūtinai reiškia lengviausiai išmokstama, ypač jeigu kalbėsime apie rašybą. Kodėl anglų kalbos garsai turi tiek daug užrašymo variantų? Juk viskas galėtų būti paprasčiau, kaip, pavyzdžiui, lietuvių kalboje, kai nereikia sukti galvos, ar „k“ rašyti kaip „k“, kaip „c“ ar kaip „ck“?

Skirtinga kilmė

Galime pradėti nuo to, kad angliški žodžiai yra skirtingos kilmės. Vieni buvo pasiskolinti iš vokiečių ir prancūzų, kiti – tiesiai iš lotynų ar graikų kalbų, kartu priimant ir skirtingą tokių žodžių rašybą. Anglų kalba ilgai buvo tik sakytinė, o dauguma išsilavinimą įgyti norėjusių britų mokėsi prancūziškai, todėl prancūzų kalba rašybai turėjo nemažai įtakos. Vėliau sudaryti žodynai taip pat labiau kreipė dėmesį į žodžių etimologiją, o ne jų skambesį.

Teisinės kalbos įtaka

Rašytinė kalba visuomet susiformuoja vėliau, nei sakytinė, o rašybos taisyklės savo ruožtu sukuriamos tuomet, kai atsiranda poreikis saugoti oficialius dokumentus. Lūžis anglų kalboje įvyko XI amžiuje, kai prancūziškai kalbėję normanai užkariavo Angliją ir teisine kalba įtvirtino prancūzų, taip išstumdami pastaruosius 300 metų naudotą senąją anglų kalbą. Kai anglų kalba vėl buvo pradėta naudoti teisėje, trūko rašybos taisyklių, nes sakytinė kalba spėjo pakisti. Yra nemažai dokumentų, kuriuose tas pats žodis parašytas keliais skirtingais variantais. Vienas tokios rašybos pavyzdžių yra grožis – beauty – užrašytas kaip bealte, buute, beuaute, bewtee, bewte, beaute, beaulty.

Spaudos revoliucija

Dabartinė anglų kalbos rašyba yra daugiausiai išlikusi iš XV amžiaus, kai kartu su knygų spausdinimo presų naudojimu ir augančiu leidinių skaičiumi, rašyba normalizavosi tiesiog kartojant anksčiau išspausdintų knygų pavyzdžius. Vis dėlto, nekeisdamas savo reikšmės, žodis galėjo turėti kelis rašybos variantus, nes į skirtingus regionus galėjo patekti skirtingu keliu – pavyzdžiui, tiesiai iš lotynų arba per prancūzų kalbą. Rašybą apsunkino ir tai, kad atsiradus spausdinimo presui, vyko nemažai sakytinės kalbos pokyčių – priklausomai nuo kalbėtojo socialinės klasės ir regiono, tarimas skyrėsi. Būtent šiuo laikotarpiu išnyko kai kurių priebalsių žodžio pradžioje tarimas (pvz.: knee, write), pradėtas gh garso eliminavimas (night, eight) ir kt. Pokyčių buvo daug, tačiau rašybos tradicijos pamažu nusistovėjo, taip neatspindėdamos pasikeitusio tarimo.

Pragmatiškumo siekis

Kai kurie šaltiniai teigia, kad prie taisyklių sudėtingumo prisidėjo ir iš užsienio atvykę knygų spausdinimo meistrai, kuriems mokėdavo už raidžių skaičių žodyje. Taip frend tapo friend, color – colour ir pan. XVII-XVIII amžių rašytojai, atsigręždami į graikų-lotynų žodyną pradėjo specialiai iškraipyti žodžius, taip dar labiau komplikuodami jų rašybą, kuri kai kuriais atvejais įsitvirtino ir norminėje kalboje. Taip asma virto asthma (pastarasis variantas atrodo „labiau graikiškas“). Kadangi anglų kalbą naudoja milijonai žmonių, dažnai diskutuojama apie laisvesnes rašybos taisykles. Vis dėlto, tai gana keblus klausimas, nes tokiu atveju reikėtų nuspręsti, kurie dialektai yra verti turėti išimtis, o kurie ne, todėl šiuo metu paprasčiau likti prie jau nusistovėjusių taisyklių.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *