Karališkųjų kūdikių manija: kaip Britanijoje auklėjami princai ir princesės?

baby-215301_1280

Gimti karališkoje šeimoje reiškia dirbti nuo pat pirmųjų akimirkų – tai neseniai parodė mažoji Jungtinės Karalystės princesė Šarlotė, kuri, vos gimusi, jau po keliolikos valandų „pozavo“ fotografams, o mažylės nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Kai kuriems tai atrodo šaunu, kitiems tai -  iš vaiko atimta vaikystė. Kad ir kaip bebūtų, karališkieji vaikai nuo seno turėjo visą būrį auklių ir kito aptarnaujančio personalo, o jų auklėjimo ypatybės kito sulig kiekvienu nauju laikmečiu. Tad kaip gi auklėjami Anglijos princai ir princesės?

Kiekviena karališkosios šeimos karta šioje srityje įvesdavo šiokių tokių naujovių, tačiau princas Viljamas ir kunigaikštienė Ketrina  – absoliutūs novatoriai. Prieš daugiau nei metus pasklido žinia, jog šeima pasamdė vyriausiąją namų tvarkytoją, tačiau auklės pareigos į jos darbus neįeina. Tuo tarpu Karalienės kambarinė pradėjo atlikti ir kitas užduotis, į kurias įeina skalbimas, sidabro dirbinių valymas, šuns vedžiojimas ir rūpinimasis karališkosiomis atžalomis. Kai princas Čarlzas, o taip pat ir princas Viljamas buvo vaikai, ištisa galybė rūmų darbuotojų buvo susiskirstę šiomis pareigomis ir jų nedubliavo. Tai gali reikšti tik viena: dabar jau siekiama, kad kuo mažiau auklių suptų mažuosius būsimus valdovus.

Reikalavimai karališkosioms auklėms ir jų pareigos per amžius itin pakito. Čarlzas I nušalino nuo pareigų savo vyriausiojo sūnaus pirmąją auklę, Roksburgo grafienę, kai protestantai viešai sukritikavo karališkąją šeimą, jog Romos katalikė auklėja būsimąjį Čarlzą II. Karalienės Viktorijos valdymo laikotarpiu, iš auklių ir guvernančių buvo tikimasi, jog jos bus griežtos, visiškai atsidavusios savo pareigoms ir skirs joms visą savo laiką. Labiausiai disciplina paveikė XIX – XX a. karališkuosius vaikus. Tuo metu būsimieji Edvardas VIII ir Džordžas VI netgi kentė savo pirmųjų auklių piktnaudžiavimą pareigomis. Tačiau tiek Čarlzas, tiek Viljamas su savo auklėmis buvo labai artimi.

Jau vėliau princas Čarlzas ir velionė princesė Diana, pasirodydami viešumoje su savo atžalomis, buvo kur kas šiltesni, nei Karalienė ir princas Filipas. Jie su Hariu ir Viljamu ne tik keliavo oficialių karališkųjų vizitų, tačiau ir apkabindavo juos viešumoje. Diana taip pat manė, jog Viljamo pirmoji auklė, Barbara Barnes, pernelyg stengėsi mažajam princui atstoti netikrą motiną –  tai buvęs priimtinas vaidmuo buvusioms karališkosios šeimos kartoms. Vėliau, jau po Čarlzo ir Dianos skyrybų, princas nusamdė neįprastą kilmingiesiems auklę, kuri rūpinosi jo sūnumis kaip vyresnė sesuo ir draugė.

Beje, dar XVIII – XIX a. karališkosios motinos, nusprendusios pačios maitinti savo kūdikius krūtimi, buvo vertinamos kontraversiškai. Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė gavo grūmojantį laišką iš savo motinos, kai nusprendė pasekti prancūziškosios Apšvietos tėvystės idėjomis, ir maitinti savo pirmagimį. Kai karalienė Viktorija sužinojo, jog jos dukros krūtimi maitino savo mažylius, princesę Alisą savo dienoraštyje ji pavadino karve. Tuo tarpu toks pats Dianos sprendimas viešumoje sulaukė didelio palaikymo.

Taigi, panašu, ir karališkieji asmenys pamažu ima sau leisti daugiau. Laisvėja ir mažųjų karališkųjų asmenų auklėjimo procesas. O jūs – kaip manote – kas būsimųjų valdovų laukia ateityje?

 

motion_banner_anglu24

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *