Karališkasis Britanijos paštas

2017- 29- 05
Tomas Anglu24

Britanijos Royal paštas

 

 Karališkasis Britanijos paštas (ang. The Royal Mail), jau atšventė 500-ąjį gimtadienį. Prieš metus vykusioje šventėje atkurtos senojo pašto paslaugos – pašto vežimus traukė žirgai. Karietos keliavo nuo Edinburgo iki pat Londono. Nors svarbusis jubiliejus jau praėjo, galime susipažinti su keliais įdomiais faktais apie Jungtinės Karalystės paštą.

Kilmingųjų paštas

Tiesą sakant, pirmuosius šimtą metų paštas buvo skirtas tik kilmingiesiems, kai žinutes raiteliai pristatydavo iš vienų rūmų į kitus. Taip truko iki pats 1635-ųjų, kai Karolis I-asis atvėrė Karališkojo pašto duris visuomenei. Vis dėlto, pašto paslaugos idėja priklauso anksčiau valdžiusiam Džeimsui IV-ajam, kuriam pašto paslaugų prireikė perkėlus savo rezidenciją iš Edinburgo į Londoną ir norint neprarasti pilnos škotiškų žemių kontrolės.

Teatrališkasis paštas

1782-aisiais teatro savininkas J. Palmer Karališkajam paštui pasiūlė naudoti tokias karietas, kokias jis naudojo teatro reikmėms, dažniausiai perveždamas aktorius ir rekvizitus nuo vieno teatro į kitą. Nors pašto darbuotojai į tokį pasiūlymą iš pradžių žiūrėjo gana skeptiškai, keli bandomieji važiavimai parodė, jog teatro vežimais paštas išvežiojamas daug greičiau, nei į pagalbą pasitelkiant tik atskirus raitelius, kurie tuo laiku vis dar buvo plačiai naudojami. Taip pašto karietos naudotos iki XIX a. vidurio, kol išsiplėtė geležinkelių tinklas.

Gyvūnų paštas

Karališkajam paštui buvo svarbūs ne tik žirgai, bet ir kiti gyvūnai. Nors tradiciškai su paštu siejami balandžiai, reikėtų paminėti ir „dirbančias“ kates, kurios siuntas apsaugodavo nuo graužikų. Vis dėlto, Pirmojo pasaulinio karo metais tūkstančiai paukščių tapo svarbiais laiškanešiais ir buvo nepakeičiami iki pat Antrojo pasaulinio karo, kuomet Jungtinė Karalystė panaudojo daugiau nei 250 tūkst. pašto balandžių, iš kurių 16 netgi buvo apdovanoti Dickin medaliu, skirtu gyvūnams, padėjusiems kare.

Raketų paštas

Paštas vis greitėjo – nuo siuntų nešimo ant žirgo nugaros iki geležinkelio bėgių. Todėl nestebina tai, kad žmonės ieškojo ir tolimesnių greito žinios perdavimo būdų. Vokiečių inžinierius G. Zucker 1834-aisiais atvyko į Angliją, tikėdamasis britus sužavėti savo idėja, kuri jau buvo nesulaukusi pritarimo jo tėvynėje. Deja, kad ir kaip stengėsi inžinierius, britų paštininkai nesutiko laiškų transportavimo patikėti savadarbėms raketoms ir atmetė vokiečio pasiūlymą. G. Zucker dar ilgai nesėkmingai bandė įrodyti savo idėjos privalumus, kol galiausiai dėl nelaimingų atsitikimų Vokietija netgi uždraudė panašius raketų bandymus.

Pigus paštas

Netgi praėjus dviems šimtmečiams nuo pašto paslaugos pristatymo plačiajai visuomenei, jos kaina vis dar ribojo naudotojų skaičių. Kad galėtų atsiimti siuntą, gavėjas turėdavo sumokėti ją gaudamas. Taip laiškas, Londono gyventoją pasiekęs iš Edinburgo, galėjo kainuoti kelis šilingus (dabartiniu valiutos suvokimu – apie 7 svarus sterlingų). Ši situacija pasikeitė 1840-aisiais, kai Karališkasis paštas nustojo skaičiuoti siuntos mokestį priklausomai nuo atstumo ir į rinką įvedė pirmąjį pašto ženklą, t.y., siuntimo mokestis buvo apmokėtas siuntėjo. Siuntų išlaidos žymiai sumažėjo ir didžioji dalis gyventojų galėjo naudotis paštu. Pašto paslaugų kainų sumažėjimas leido pasiekti norimą rezultatą – per penkmetį išsiunčiamų laiškų skaičius šoktelėjo drastiškai – nuo 67 vienetų per metus iki… 170-ies milijonų. Kartu su naujųjų antspaudų atėjimu pasikeitė ir žmonių santykis su paštu – pradėti naudoti vokai, kurie leido siųsti ir konfidencialią informaciją.

anglu24

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *