Joninių šventė Anglijoje

Joninės Anglijoje

Ši kasmetinė šventė Anglijoje paprastai švenčiama birželį, šv. Jono dienos išvakarėse, susiburiant prie laužo. Anot Evangelijos pagal Luką, Jonas Krikštytojas gimė likus maždaug šešiems mėnesiams iki Jėzaus gimimo, todėl jo gimtadienio data parinkta birželio 24-oji, lygiai pusmetis iki Kūčių.  Įdomu tai, kad Joninės yra viena iš nedaugelio šventajam paskirtų švenčių, kai minima jo gimimo, o ne mirties diena.

Joninių simboliai

Vienas svarbiausių Joninių simbolių yra laužas. Laužo tradicijos laikosi dauguma Jonines švenčiančių valstybių. Kitas svarbus simbolis yra žolynų rinkimas. Kadangi skirtingos šalys turi skirtingus augalus, tradiciškai moterų renkamos žolynų puokštės gali skirtis, tačiau dažniausiai jose rastume jonažolių, krapų, rūtų, rozmarinų bei įvairių gėlių. Nuo viduramžių tikėta, kad ant namų durų ir langų pakabintos žolelės padės apsisaugoti nuo raganų ir blogos akies.

Žolynai gali būti naudojami ir medicinoje, todėl tradiciškai deginamos kraujažolės, kurios padeda ir žaizdų gydymui (iš čia ir jų pavadinimas).

Vidurvasario šventė naujakuriams

Nors Joninių šventimas yra svarbesnis Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, Jungtinė Karalystė taip pat turi savo tradicijų.

Anglijoje Jono Krikštytojo diena yra viena iš metų ketvirtį žyminčių dienų (viena iš keturių dienų, kuomet prasidėdavo mokyklų mokslo metai, kai būdavo samdomi jauni tarnai ir baigiamos mokėti skolos). Manoma, kad Midsomer Norton miestas Somersete, Anglijoje pavadintas šios dienos garbei (Midsomer lietuviškai reikštų vidurvasarį).

Jorkšyro grafystė turėjo tradiciją, kad kiekviena naujakurių šeima, atvykusi į parapiją per pastaruosius metus, Joninių išvakarėse turi šalia savo namo padengti stalą ir ant jo padėti sūrio, duonos ir alaus bei juos siūlyti kiekvienam praeiviui. Jeigu norėdavo, šeima galėdavo pasikviesti praeivius vidun. Taip naujakuriai gaudavo progą susipažinti su aplinkiniais ir įsitvirtinti naujoje bendruomenėje.

Tradicijos kinta ir atgimsta

Didžiojoje Britanijoje vasaros lygiadienis buvo švenčiamas jau nuo XIII a., uždegant laužus, pasninkaujant ir vėliau linksminantis, bet šventė anuomet trukdavo nuo šv. Jono dienos išvakarių iki šv. Petro dienos išvakarių (nuo birželio 23 iki 28 d.). XIV a. pabaigos šaltiniai byloja, kad iš pradžių vyrai ir moterys ateidavo į bažnyčią su žvakėmis ir visą naktį melsdavosi. Tačiau laikui bėgant toks religingas susikaupimas buvo pamirštas ir pamaldumas buvo pakeistas nuodėme linksminantis. Šventikai turėjo imtis priemonių, todėl tikintiesiems buvo nurodyta vietoje budėjimo bažnyčioje pasninkauti. Taip Joninių tradicijos kito ir pamažu nyko iki pat reformacijos, bet XIX a. kaimiškesnėse vietovėse dar buvo gyvos prieš galutinai išnykdamos.

Nors dabar tradicijos nebėra tokios stiprios kaip seniau, tradiciniai Joninių laužai vis dar kuriami Cornwall‘yje, taip pat bandoma įdiegti naujovių ir Jonines švęsti Stonehenge.

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *