Dž. Britanijos istorija: svarbiausios datos

powis_castle

Didžioji Britanija yra viena iš tų šalių, kuri gali pasigirti ypač turtinga istorija. Na, o mes šį kartą siūlome jums puikią galimybę susipažinti su svarbiausiomis jos istorijomis datomis:

Apie 7000 m. pr. m. e. žemės tiltas, kuris jungė Britaniją nuo žemyno, buvo užlietas. Pakilus jūros lygiui ir Britanijos sala atsiskyrė žemyno.

Apie 4000 m. pr. m. e. saloje įsikūrė pirmieji gyvenojai iš europos, kurie pradėjo vystyti žemdirbystę ir gyvulininkystę.

stonehenge

Apie 3200 m. pr. m. e. pastatyti pirmieji megalitiniai statiniai, dar vadinami hendžais bei akmenų ratai.

I a. pr. m. e. Julijus Cezaris du kartus įsiveržė į pietinę Britaniją. Romėnai buvo pirmieji įsiveržę į Britaniją. Romėnų imperija paliko savo ženklą Britanijos istorijoje, net šiandien visoje Britanijoje galima pamatyti Romėnų pastatų, fortų, kelių griuvėsių.

england-romans

Apie 75 m. pr. m. e. įvyko keltų invazija į Britaniją. Keltai buvo žemdirbiai ir gyveno mažuose kaimeliuose grupėmis. Jie taip pat buvo karo žmonės. Keltai kovojo su Britanijos gyventojais ir kitomis Keltų gentimis.

Apie 500 m. į salą atsikraustė pirmieji anglosaksai.

544 m. į salą pateko Justiniano maras. Po romėnų valdymo smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius Britanijoje dėl maro ir raupų.

577 m. įvyko Deorhamo mūšis. Tai vienas iš šio šimtmečio aiškiausių įvykių. Vesekso pergalė, po kurios buvo užimtas Glosteris ir Batas, o anglosaksai pasiekė Bristolio įlanką ir atskyrė velsiečius nuo Kornvalio ir kitų vakarinių sričių keltų.

Apie 600 m. prasidėjo anglosaksų krikštas.

613 m. įvyko Česterio mūšis. Nortumbrijos pergalė Česterio mūšyje atskyrė Velsą nuo Kambrijos britų.

793 m. paminėta pirmoji vikingų ataka. Vikingų, ypač danų Didžiosios pagonių armijos, atvykimas smarkiai sukrėtė Anglijos ir Airijos politinį ir visuomeninį gyvenimą. Vikingų grėsmė įtakojo Albos karalystės susiformavimą, kuri vėliau tapo Škotija.

1066 m. vyko normandų užkariavimai, kurie esmingai paveikė Anglijos valstybės ir teisės raidą. Kartu su okupacija įsitvirtino palyginti stipri centralizuota karaliaus valdžia.

1086 m. Viljamo Užkariautojo nurodymu sudarytas Anglijos gyvenviečių, nuosavybės sąrašas. Tai svarbus šaltinis, vaizduojantis XI a. Anglijos socialinę, ekonominę padėtį. Knygoje pirmą kartą minima daug Anglijos vietovardžių. Knygos pavadinimas kilo nuo biblinės paskutiniojo teismo dienos, kuomet neva būtų suskaičiuojami visi geri ir blogi žmonių darbai.

1114 m. išleistas karaliaus aktų teisės rinkinys.

1154 m. sostas atitenka Henrikui II Plantagenetui, kuris atliko Anglijos valstybės valdymo sistemos reformą. Jis gerokai išplėtė nuolatines specializuotas centrines vyriausybės įstaigas ir jų įgaliojimus. Taip pat buvo įsteigti karaliaus teismai. Tai buvo pirmieji nuolatiniai profesionalūs centriniai teismai Anglijoje ir vieni pirmųjų Europoje.

1167 m. įkurtas Oksfordo universitetas.

oxford_university

1158 m. įvesta vieninga metalinių pinigų sistema.

1284 m. Anglija pradeda valdyti Velsą.

1209 m. įkurtas Kembridžo universitetas.

1337 m.  – 1453 m. Šimtametis karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.

1340 m.  – Sleiso mūšis – jūrų mūšis tarp Anglijos ir Prancūzijos.

1356 m. Puatjė mūšis. Šis mūšis tapo svarbiausiu pasipriešinimo musulmonų skverbimuisi į Europą, momentu.

1455 – 1487 m. vyko Rožių karai – pilietinių karų serija.

1536 m. Velsas tampa Jungtinės Karalystės dalimi.

1605 m. įvyko Parako sąmokslas, kurio tikslas – nužudyti Anglijos karalių Jokūbą VI. Laimei, bandymas buvo nesėkmingas.

1685 m. Anglijos karaliumi tampa Jokūbas II.

1689 m. karaliumi ir karaliene paskelbiami Vilhelmas ir Marija.

1684 m. įkurtas Britanijos bankas.

1707 m. Anglija ir Škotija, pagal unijos aktą, susijungia į vieną valstybę, kurios vardas – Didžiosios Britanijos karalystė.

1838 m. paskelbta Liaudies chartija.

1922 m. Airija atsiskiria nuo Jungtinės Karalystės.

1952 m. Jungtinės Karalystės valdove tampa Karalienė Elžbieta II.

1973 m. įstoja į Europos Sąjungą.

2006 m. dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius padaugėja daugiau nei 190 000 asmenų.

2007 m. dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius padaugėja daugiau nei 235 000 asmenų.

Žinote šios šalies istorinių faktų? Pasidalinkite jais komentaruose.

 Jie valdė šalį: sužinokite, kas?

Anglija – viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, turėjusi tiek daug karalių. Jų sąrašas – tiesiog įspūdingas,  na, o mes siūlome sužinoti,  kas jie. Skliausteliuose nurodomas valdymo laikotarpis.

Alfredas Didysis ( 871 – 899) minimas kaip ypač aršus kovotojas prieš danų vikingus.

Edvardas I Vyresnysis (899 – 924)

Elfverdas (924 – 924)

Atelstanas (924 – 939)

Edmundas I (939 – 946)

Edredas (946 – 955)

Edvigas (955 – 959)

Edgaras taikusis (959 – 975) puikiai vertintas už gebėjimą taikiai valdyti šalį ir papročių laikymąsi.

Eduardas kankinys (975 – 978) buvo nužudytas ir palaidotas nesilaikant karališko etiketo.

Etelredas (978 – 1016)

Edmundas II (1016 – 1016). Jo vienas svarbiausių darbų – su danais sudaryta sutartis, po kurios įsigaliojimo gautas Veseksas.

Svenas (1013 – 1014)

Kanutas didysis (1016 – 1035)

Haroldas I (1035 – 1040)

Hardikanutas (1040 – 1042)

Eduardas Išpažinėjas (1042 – 1066). Svarbiausias jo siekis buvo sutaikyti danų bei anglų bendruomenes.

Haraldas II (1066 – 1066)

Edgaras Etelingas (1066 – 1066)

Viljamas I (1066 – 1087) turėjo prancūziško kraujo, tačiau nepaisant to, tapo vienu žymiausių šalies valdovų.

Viljamas II (1087 – 1100)

Henrikas I (1100 – 1135) taip pat buvo išrinktas ir Normandijos Kunigaikščiu.

Steponas (1135 – 1154)

Matilda (1141 – 1141)

Henrikas II (1154 – 1189)

Ričardas Liūtaširdis (1189 – 1199)

Jonas Bežemis (1199 – 1216)

Henrikas III (1216 -1272)

Eduardas I (1272 – 1307)

Eduardas III (1307  – 1327)

Eduardas II (1377 – 1399)

Henrikas IV (1399 – 1413)

Henrikas V (1413 – 1422)

Henrikas VI (1422 – 1461)

Eduardas IV(1461 – 1483)

Eduardas V (1483 – 1483)

Ričardas III (1483 – 1485)

Henrikas VII (1485 – 1509)

Henrikas VIII (1509- 1547)

Eduardas VI (1547 – 1553)

Džeinė (1553 – 1553)

Marija I (1553 – 1558)

Elžbieta I (1558- 1603). Vadinta ir kitai vardais – gerąją karaliene Bese, Gloriana.

Jokūbas I (1603- 1625) buvo išrinktas ir Škotijos karaliumi.

Karolis I (1625 – 1649)

Oliveris Kromvelis (1653 – 1658) įvedė karinę karikatūrą.

Ričardas Kromvelis (1658 – 1659)

Karolis II (1649 – 1685)

Jokūbas II (1685 – 1689) Škotijoje taip pat buvo tituluotas karaliumi.

Marija II (1689 – 1694)

Viljamas Oranietis III (1689 – 1702)

Ona Stiuart (1702 – 1714)

Jurgis I (1714 – 1727)

Jurgis II (1727 – 1760)

Jurgis III (1760 – 1820)

Jurgis IV (1820 – 1830)

Viljamas IV (1830-1837)

Viktorija (1837 – 1901) antroji pagal valdymo metų skaičių karalienė.

Eduardas VII (1901 – 1910) buvo išrinktas ir Indijos imperatoriumi.

Jurgis V(1910 – 1936) atstovavo Saksonijos-Coburgo-Gathos dinastiją.

Edvardas VIII 1936 – 1936)

Jurgis VI (1936 – 1952)

Elžbieta II (1952 – 1952) – ilgiausiai soste esanti  valdovė.

 

Nėra komentarų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *